Lietuviams paklūsta ne tik biotechnologijos, bet ir degalų su vandeniliu ir dujomis gamyba Featured

29 May 2018 by News 197 Views
Rate this item
(0 votes)

Lietuviškos bendrovės vis labiau išsiskiria inovatyviomis paslaugomis, galinčiomis konkuruoti tarptautiniu mastu bei atitinkančiomis šiandienos rinkos ir vartotojų poreikius. Paslaugų sektorius kiekvienais metais stiprėja, o įmonės neapsiriboja vien tik Lietuvos teritorija ir vis drąsiau žengia į tarptautines rinkas. Inovacijos dažniausiai yra gretinamos su pažanga ir kokybe. Pastaroji globalioje rinkoje turi itin didelę reikšmę.

Kokybiškos paslaugos ir produktai parodo ne tik lietuviškų įmonių lygį, tačiau ir visos valstybės lygmenį. Jeigu apie kokybę nėra pasiųstos aiškios žinutės, paslaugos pirkėjas greitai susiranda kitą tiekėją, kadangi jų globalioje rinkoje yra daug.

Lietuviškos paslaugos, orientuotos į globalią rinką, išsiskiria kokybe ir inovatyvumu, tačiau apie jas mūsų šalyje žino nedaugelis.

Pažinti inovatyvias Lietuvos paslaugų įmones bus galima gegužės 25 d., nacionalinių verslo apdovanojimų „Metų paslauga“, kuriuose Lietuvos verslo konfederacija įvertins pažangiausias Lietuvos paslaugų įmones, metu.

Lietuva – bioekonomikos šalis Bendrovės „Biotechpharma“ vadovas prof. Vladas Algirdas Bumelis, apdovanojimų „Metų paslauga“ komisijos narys, teigia, kad Lietuva turėtų orientuotis į bioekonomikos sritį, kuri turi didelį potencialą. Jau dabar šios srities įmonės į šalies biudžetą sumoka daugiau pajamų mokesčio nei didieji Lietuvos pramonės gigantai.

„Lietuvą galima įvardinti bioekonomikos šalimi, nes bendras bioekonomikos indėlis siekia apie 4,5 proc. BVP. Tarptautinių ekspertų vertinimu, biotechnologijų sektorius yra reikšmingas šalies ūkiui dėl didelės pridėtinės vertės, didėjančių užsienio investicijų ir gerų perspektyvų augti globalioje rinkoje. Prognozuojama, kad globali Raudonosios biotechnologijos augs iki 415 mlrd. eurų. Lietuvoje 2017 m. biotechnologijų rinka turėtų siekti 600 mln. eurų. Tad tikrai europiniame ir globaliame kontekste atrodome gerai“, – teigia prof. V. A. Bumelis.

Profesorius pažymi, kad tokios biofarmacijos, kuri dar vadinama Raudonąja biotechnologija, įmonės kaip „Biotechpharma“, „Sicor Biotech“ ar Baltųjų biotechnologijų (industrinių cheminių medžiagų biosintezė) srity veikiančios įmonės, tokios kaip „Thermo Fisher Scientific“, sukuria didelę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai.

„Bioekonomikos pramonė yra išskirtinė ir inovatyvi tuo, kad nereikalauja daug žaliavų ir žmogiškųjų išteklių ir per inovatyvius sprendimus sukuria aukštą pridėtinę vertę. Tačiau ši verslo šaka dar nėra išnaudota Lietuvoje. Šalies Vyriausybė turėtų peržiūrėti savo strategines kryptis ir nukreipti investicijas ten, kur sukuriama didesnė pridėtinė vertė ir gaunama ekonominė nauda. Jau dabar turime pavyzdžių, kai apie šimtą darbuotojų turinčios įmonės sumoka pelno mokesčio daugiau nei didieji pramonės gigantai“, – sako prof. V. A. Bumelis.

Lietuviai gamina degalus su vandeniliu

Inovatyvios Lietuvos įmonės kuria paslaugas, kurios netolimoje ateityje gali tapti atsinaujinančios energetikos pagrindu. Vandenilio panaudojimą kuro gamybai tirianti įmonė „SG dujos Auto“ įkūrė eksperimentinių tyrimų laboratoriją, kuri veikia Pabradės miestelyje bei sukūrė pramoninės hidrometano – vandenilio ir gamtinių dujų mišinio – gamybos technologiją.

Tai pirmoji tokio pobūdžio laboratorija, veikianti Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kur yra tiriamos vandenilio ir gamtinių dujų mišinio naudojimo transporto priemonėse galimybės.

„Trejus metus mūsų mokslininkai tyrė, kaip su dujomis sumaišytas vandenilis veikia automobilio variklį, kokią įtaką turi degalų sunaudojimui bei teršalų išmetimui į aplinką. Ši naujovė leidžia sukurti pažangesnius degalus miesto autobusams, kur 10 proc. gamtinių dujų tūrio pakeičiama vandeniliu. Taikoma technologija padeda sumažinti į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį 360-čia tonų, o tai – 23 proc. mažiau nei išmestų dyzeliną naudojantys autobusai“, – teigia Vidas Korsakas, „SG dujos Auto“ direktorius.

Pirmieji Lietuvoje hidrometano gamybos moduliai jau yra naudojami Marijampolės, Telšių ir Ukmergės autobusų parkuose. Vandeniliu praturtintas degalų mišinys yra ekologiškesnis už grynas gamtines dujas, kadangi vandenilio degimo rezultatas – vanduo, kuris visai neteršia aplinkos. Ateityje hidrometaną žadame pasiūlyti ir kitų miestų, kur įdiegta gamtinių dujų naudojimo infrastruktūra, autobusų balionams pripildyti.

„Tokios technologijos nauda yra akivaizdi. Jei visuose autobusuose 10 proc. gamtinių dujų tūrio būtų pakeista vandeniliu, gausime, kad kas dešimtas autobusas bus varomas vandeniliu ir visiškai neterš aplinkos“, – įsitikinęs V. Korsakas.

Šia unikalia lietuvių sukurta technologija jau susidomėjo ir stambios užsienio kompanijos. „SG dujos Auto“ artimiausiu metu planuoja pasirašyti vandenio ir gamtinių dujų mišinių naudojimo bendradarbiavimo susitarimą su vien tarptautine sunkiasvorių sunkvežimių, miesto ir tarpmiestinių autobusų bei pramoninių ir laivininkystės variklių gamintoja.

Veržiamės ir į pasaulio „FinTech“ žemėlapį

Lietuva gali tapti nauja investicijų platforma finansinių technologijų („FinTech“) sektoriaus bendrovėms, kadangi turi puikią ryšių ir komunikacijos infrastruktūrą bei yra imli naujovėms.

Pastaruoju metu Lietuvoje steigiasi vis daugiau užsienio kapitalo „FinTech“ įmonių, kurios ne tik įdarbina aukštos kvalifikacijos specialistus, bet smulkiajam ir vidutiniam verslui kuria alternatyvią prieigą finansavimui gauti.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kovo mėnesį teigė, kad bankas šiuo metu nagrinėja 15 prašymų steigti „FinTech“ ir kitas finansų įstaigas, kurios vienaip ar kitaip konkuruotų su tradiciniais bankais. Daugiau nei pusė iš jų – užsienio investuotojai iš Izraelio, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir baigiant Singapūru bei kitomis šalimis.

Susidomėjimas finansinių technologijų sektoriumi ir jame veikiančiomis įmonėmis auga jau ne vienerius metus, praėjusiais metais investicijos į finansinių technologijų bendroves visame pasaulyje sudarė 7,34 mlrd. eurų. Tai rodo, kad užsienio šalių investuotojai domisi Lietuva, kuri gali pasiūlyti ne tik pažangią infrastruktūrą toliau aktyviai teikti paslaugas vietos ir tarptautiniams klientams, bet ir kvalifikuotus darbuotojus, programuotojus.

Apdovanojimų „Metų paslauga 2017“ dalyviai rungiasi 12-oje skirtingų kategorijų, kurios atspindi pagrindinius paslaugų sektorius. Apie konkurso sąlygas skelbiama tinklalapyje www.metupaslauga.lt.