Į gamtinių dujų vamzdžius keliaus biodujos Featured

31 May 2018 by News 150 Views
Rate this item
(0 votes)

Specialistai teigia, kad padidinus privalomą etanolio dalį benzine iki 10 proc., o biodyzeliną naudojant ištisus metus (dabar neprivaloma žiemą), atsinaujinančių išteklių transporte dalis kiltų bent jau iki 7 procentų. Likusius 3 proc. galima būtų pasiekti pumpuojant į gamtinių dujų vamzdynus lietuviškas biodujas.

Tokie svarstymai kilo po to, kai paaiškėjo, kad Lietuvoje kyla reali grėsmė iki 2020 metų nepasiekti, jog 10 proc. atsinaujinančių energijos išteklių būtų naudojama transporte, bei 6 proc. mažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, nors tokius įsipareigojimus Lietuva yra davusi Europos Sąjungai (ES). Pagal ES Atsinaujinančios energetikos direktyvą šiuo metu atsinaujinančių išteklių dalis transporte Lietuvoje siekia vos 4 proc., o Degalų kokybės direktyvą – tik 3 procentus. Tuo tarpu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą iki 5,2 proc. sumažintų vėlgi 10 proc. privaloma etanolio dalis benzine ir 7 proc. biodyzelino maišymas ištisus metus. O likusius 0,8 proc. būtų galima pasiekti per biodujų vartojimo didinimą.

Atsinaujinančių išteklių įstatymo 39 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama Lietuvos arba Europos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu, kuriame yra nuo 5 iki 10 proc. biodegalų, ir dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų. Taip pat degalų pardavimo vietose turi būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 proc. šių produktų tūrio vertės benzine ir 7 proc. -- dyzeline. Tuo tarpu Energetikos ministerijos patvirtintos Naftos produktų prekybos taisyklės skelbia ką kita: „Kai į dyzeliną yra įmaišoma ne RRME, o sintetinis dyzelinas, atitinkantis Lietuvos standarto LST CEN/TS 15940 „Automobiliniai degalai. Parafininis dyzelinas, gautas sintezės arba hidrovalymo būdu. Reikalavimai ir tyrimo metodai“ nustatytus reikalavimus ir tyrimo metodus, o po įmaišymo galutinis produktas atitinka Lietuvos standarto LST EN 590 „Automobiliniai degalai. Dyzelinas. Reikalavimai ir tyrimo metodai“ nustatytus reikalavimus ir tyrimo metodus, žymima raide D, nurodant sintetinio dyzelino žymenį ar jo prekinį ženklą, ar kitą informaciją, pagal kurią galima būtų identifikuoti sintetinį dyzeliną, esantį dyzeline“.

Biodegalų maišymui ištisus metus pritaria ir Aplinkos ministerija, kuri savo poziciją šiuo klausimu išreiškė, kai pernai Vyriausybė rengė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus.

Bet biodegalais prekiaujantiems verslininkams ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Aukštinaitis pripažino, kad ministerija yra bejėgė: „Aplinkos ministerija ir toliau palaiko biodegalų įmaišymo didinimą, tačiau norime pabrėžti, kad šios priemonės pagrindinė rengėja yra Energetikos ministerija, todėl siūlome raštiškai kreiptis į Energetikos ministerija siekiant inicijuoti pasitarimą (ne specialistų, bet vadovybės lygyje)“.

Lietuvos biodegalų gamintojų produkcija jau seniai įsitvirtinusi ne tik šalies, bet ir užsienio rinkose. Lietuvos biodegalų gamintojų produktus ištisus metus maišo tokios Skandinavijos šalys kaip Švedija ir Norvegija bei kaimyninė Lenkija. Latvijos geležinkelių įmonė perka iš vienos Lietuvos įmonės ir maišo su dyzelinu. Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas su akredituota Laboratorija SGS ir degalų prekybos tinklais atliko RME maišymo žiemą testą. 3 mėnesius žiemos laikotarpiu 4 degalinėse buvo prekiaujama dyzelinu su 5 proc RME. Studijos išvada -- visos automobilių transporto priemonės užsivedė 23 laipsnių šaltyje, o degalų filtrai nesikimšo.